Pastaraisiais metais Kaunas išgyvena įspūdingą virsmą – mieste kyla ambicingi projektai, atnaujinamos viešosios erdvės ir vystomi ištisi kvartalai. Vienu ryškiausių šios transformacijos simbolių tampa ant Nemuno kranto kilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras. Apie šį unikalų projektą, Kauno tapatybę ir architekto darbo užkulisius mintimis pasidalijo jo autorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas.

Kaunas – modernios Lietuvos širdis

Kalbėdamas apie Kauno veidą, R. Palekas nedvejoja – per pastarąjį dešimtmetį miestas neatpažįstamai pasikeitė į gerąją pusę. Anot jo, iš Kauno niekas neatims dvasinio lietuviškumo centro statuso.

„Kaunas yra ir vienareikšmis moderniosios Lietuvos centras – ir tai sakau ne tik geografine ar susisiekimo prasme“, – pabrėžia architektas, pridurdamas, kad Vilnius jam išlieka garbus ir paslaptingas istorinis centras, o Kaunas žaižaruoja modernumu.

Architekto kasdienybė: tarp gynybos ir tritaškių

Pasak R. Paleko, architektūra nėra vieno žmogaus darbas – tai nuolatinis dialogas su skirtingų sričių profesionalais ir visuomene. „Mes žinome, kad statome žmonėms, todėl jų jausmas ir nuomonė yra labai svarbūs, nes miestas priklauso visiems“, – sako jis.

Savo profesiją jis lygina su krepšiniu – sportu, kurį Kaunas puikiai supranta. „Kaip ir krepšinyje, taip ir architektūroje, pirmiausia reikia labai gerai atidirbti gynyboje, o tritaškį pataikai retai. Tu dirbi, prakaituoji, ir tik retkarčiais būni apdovanotas tuo tritaškiu. Tokios akimirkos sudaro tik labai mažą dalį, tačiau būtent todėl jos būna tokios saldžios“, – vaizdingai pasakoja kūrėjas.

Kūrybos procese, ypač atradimo momentu, itin svarbi intuicija. Vis dėlto, architekto teigimu, ja aklai pasikliauti negalima – kiekvieną nuojautą galiausiai tenka pagrįsti racionaliais argumentais ir įrodyti, kad pasirinktas kelias yra teisingas.

Čiurlionio įkvėptas centras: dialogas su upe

M. K. Čiurlionio koncertų centro idėja gimė ieškant sąsajų su pačiu menininku. R. Palekas prisimena, kaip su komanda vaikščiojo Nemuno krantais ir upės vanduo, tuo metu pakilęs aukščiau nei įprastai, jam priminė didžiulį veidrodį. Būtent tai tapo atspirties tašku.

„Veidrodžio efektas man labai siejosi su vienu įsimintiniausių Čiurlionio paveikslų – „Ramybė“. Jame labai ryškus vandens atspindys. Taip ir gimė mintis sukurti pastatą, kuris būtų nužengęs į vandenį“, – apie idėjos gimimą pasakoja architektas. Taip siekiama sukurti išskirtinį statinį, kuris savo masteliu neužgožtų aplinkos, o harmoningai įsilietų į ją.

Miesto atgimimas: Nemunas tampa jungiančia ašimi

Koncertų centras – tik dalis didesnės vizijos, kurioje Kaunas vis aktyviau gręžiasi į savo upes. Pasak R. Paleko, Nemunas iš skiriančios ribos virsta jungiančiu elementu. Projekte numatyta ryžtingai keisti kranto liniją, sukuriant nedidelį uostelį.

„Norėjosi, kad žmogus, tarkime, Kulautuvoje galėtų įsėsti į savo laivelį, atplaukti į koncertą ir po jo grįžti namo. Tikiu, kad ateityje vis daugiau miestelių turės savo prieplaukas“, – ateities perspektyva dalijasi R. Palekas.

Kitas ryškus pavyzdys – Nemunaičių kvartalas, kurio pastatai ir viešosios erdvės nusileidžia prie pat vandens, o gatvelės su nuolydžiu veda upės link, leisdamos pajausti jos artumą. „Mus šioje vietoje įkvėpė pats Kaunas“, – teigia architektas.

Norbert Tukaj nuotr.

Apie miesto pauzes ir palinkėjimą Kaunui

Nors R. Paleko darbas – kurti ir statyti, jis pabrėžia, kad miestui svarbūs ne tik pastatai, bet ir erdvės tarp jų. „Ar mes tikrai turime skubėti užstatyti kiekvieną laisvą miesto vietą? Kartais ką nors nuimdamas, pašalindamas padarai didesnį gėrį miestui negu pastatydamas“, – svarsto jis.

Architektas netgi cituoja posakį, kuris, atrodytų, prieštarauja jo profesijai: „Jeigu gali nestatyti – tai ir nestatyk“.

Baigdamas pokalbį, R. Palekas Kaunui ir jo gyventojams linki išsaugoti stiprų vidinį optimizmą bei pasididžiavimą savo identitetu. „Tarpukariu pražydusi optimizmo dvasia vis dar yra gyva. Šiandien, man atrodo, kad Kaunas yra naujoje optimizmo bangos viršūnėje ir tai reikėtų stengtis kuo įmanoma ilgiau išlaikyti“, – pokalbį užbaigia architektas.